- brūkis
- brū̃kis sm. (2) 1. braukimas, traukimas: Plunksnos brū̃kis KI426. Apgrabu padirbai, brū̃kiais šlavei J. Perbraukė porą brūkių per balkį su šluota Žem. Geras pjovėjas suks sieksninį brū̃kį, ir yr klėbys rugių Als. Pirmą brūkį kai braukiau, grėblio galvą nusukau KlvD22. Ekėti galima po vieną brū̃kį ir po du brūkiù Kl. Ein mergelė par lankelę su nauju grėbleliu – nė brūkẽlio neištraukė, sulaužė grėblelį Nv. 2. Kos36 brūkšnys, linija: Saulės taku vestas brūkis stačiai nu saulėlydžio iki saulėtekio apsiaustų žemę I. Matęs vakare ... lekiantį aitvarą, kurio užpakaly ugningas brūkis likęs BsMtII133. Po savo vardu dar storą brūkį parašo Ns1851,1. | Išmanykit gerai šituos tarp dviejų tokių brūkių (skliaustelių) įstatytus žodžius Ns1851,2. 3. kelionė, žygis: Aš turėjau sunkų brū̃kį už niekus J. 4. paliktas neakėtas ruožas, vogis: Ekėjant nepalik brū̃kių J. 5. baras (grėbiant): Vieną brū̃kį jau išvariau, dabar varysu atgal Slnt. 6. Stl tam tikras laiko tarpas: Per tą brū̃kį už javus nėko nemokėjo Ll. Į tą brūkį (dabar) gerai gyvenam Krž. Į šį brū̃kį piningų duoti negalėsiu Up.
Dictionary of the Lithuanian Language.